Autumn welcoming party

Vasara jau ilgą laiką mano juodajame sąraše, tikrai per mano ne/norą, tačiau būtent šiuo sezonu aš nesijaučiau savimi. Nežinau, ar tai oro sąlygos, ar nusiteikimas, ar prisiminimai, tiesiog vasaros nemėgstu ir net neketinu pamėgti. Todėl karštąjį sezoną praleidžiu atsiskyrusi nuo socialinių tinklų, savo apmąstymuose, naujose idėjose, kurias įgyvendinsiu rudenį, skaitau, rašau, tačiau neturiu jokio ūpo nuolatiniams tinklaraščio pildymams. Tą pastebėjote, jeigu skaitote martinablog.lt

Ruduo, atvirkščiai nei daugelio, mano mėgstamiausias metų laikas! Aš lyg amžina mokinė nuo pat rugsėjo pirmosios stropiai kuriu planus ateinančiam sezonui, atnaujinu socialinius tinklus, išjudinu sustingusią veiklą ir apžvalgas. Tiek grožio, tiek stiliaus temos ir įrašai jau po truputį atranda savo datas kalendoriuje, tačiau šįkart noriu su jumis pasidalinti savo debiutu – draugų vakarėlio organizavimo ypatumais!

Mintis kilo visai netyčia, tačiau lyg ir stebėjo mane visą vasarą iš už kampo, tereikėjo įkvėpimo, pavyzdžio ir tinkamos progos! Tad štai mes, aštuoni draugai, antroje vasaros pusėje keliaujame į Valdovų rūmų kiemą žiūrėti italų komedijos „Tobuli melagiai„. Tiems, kurie šį filmą matė, turbūt nereikia pasakoti, kodėl jis sukėlė tiek daug juoko. Tiems, kurie jo dar nematėte – būtinai pažiūrėkite, aš primygtinai reikalauju! Po filmo su draugais stovėjome prie Katedros ir aptarinėjome, kaip smagu būtų surengti panašų vakarėlį. Deja, nei vienas (bent jau taip sakosi), neturime paslapčių ir tiesiog nusiviltume, kad niekas nevyksta kaip filme… Tačiau vakarėlio temos neatmečiau.

Su geriausiais draugais susitinkame beveik kiekvieną savaitgalį – dažniausiai vykstame pas juos, nes jie gyvena toliau nuo miesto, kur daugiau gamtos, iš terasos vaizdas atsiveria į ežerą arba tiesiog norisi ant grotelių kepto maisto. Kol kas aš ir Simas to pasiūlyti negalime, nes gyvename nuomojamame bute… Tačiau filmas man pakišo idėją sukviesti visus į savo ankštą svetainę. Proga? Artėja ruduo! Kodėl gi nepasitikus jo rudeniškai?

Vėliau idėja rutuliojosi labai natūraliai – aprangos kodas, data, vaišės, dekoracijos… Vakarėlius planuoti ir juos rengti – vienas malonumas, todėl viską gaminau pati (tiesą sakant, turėjau nuostabų pagalbininką!)

DEKORACIJOS

Žinoma, kad rudens sutikimas turi būti rudeniškiausias, koks begali. Kadangi butas – ne guminis, paviršių taip pat nėra begalė, apsiribojau vaišių stalu ir dekoratyviniu staleliu. Žvakės, riešutai su kevalu iš mugės, pačios rinkti ir valyti kankorėžiai, dovanotas rudeniškas namų kvapas, rėmelis su rudens sveikinimu – viskas tilpo ir suteikė jaukumo. Stalo dekoravimui teko pasukti galvą… Žinojau, kokių spalvų noriu, tačiau surasti tinkamas – nemenkas iššūkis, kai nesinori išleisti milijono. Violetines faktūrinės servetėlės jau keletą metų laukė savo debiuto, garstyčių spalvos servetėles radau H&M HOME parduotuvėje, taip pat ir servetėlių surišimus. Dėl staltiesės buvau nuleidusi rankas, tačiau netikėtai beveik kieme – DOMUS GalerijojeRETROFORMOS garaže pamatėme išpardavimą. Greitai nubėgusi, čiupau pirmąją gražią atraižą ir vualia – staltiesę turiu. Tada beliko stalo runner‘is, kurio troškau nuo neatmenamų laikų. Jį taip pat radau išpardavime ir didžiausiai mano nuostabai – spalvos tiko to-bu-lai! Turbūt likimas siuntė mane į tą išpardavimą… Savo rinktų rudeninių gėlių puokštę atvežė Justina!

 

MAISTAS

Ar maistas buvo iššūkis? Ne! Nors nepasižymiu gerais kulinariniais sugebėjimais (per pastarasias dvi savaites teko išmesti prastai sukepusį bananinį pyragą ir avižinius keksiukus…), tačiau pavyko geriau, nei maniau! Maisto tematika – R U D U O! Tai žymiai susiaurino pasirinkimą. Peržvelgus namų atsargas lengvai nusprendžiau, ką gaminsime starteriui, ką pagrindiniam patiekalui ir kas bus visų labiausiai laukiamas desertas.

Visą gyvenimą svajojau apie lentą, ant kurios netvarkingai sudėliojusi užkandžius, galėčiau sužavėti savo svečius. Rudens sutikimas – pagaliau privertė pirkti lentą ir įgyvendinti savo svajonę. Nesigiriant – ji buvo vakarėlio vinis! Tiek spalvų, skonių ir kvapų… Tai buvo nuolatinis pildomas „patiekalas“. Atvykus svečiams juos pasitiko ką tik iš orkaitės ištrauktos sluoksniuotos tešlos bandelės su cukinija. Laimei, studijuodama gyvenau su drauge, kuri buvo kulinarijos asė ir lepindavo mane įvairiausiais savo kurtais receptais. Tai – vienas iš jos puikių kūrinių! Kambariokė man gamindavo bandeles su baklažanu, tad pamaniau, įdėsiu šiek tiek savęs ir pakeisiu jį cukinija, kurios namie buvo galybė! Ačiū, Gintare! Receptą rasite čia. Deja, neradau šio recepto jos tinklaraštyje, todėl pasidalinau Facebook nuoroda…

Didysis ir daugiausiai pastangų pareikalavęs patiekalas – daržovių apkepas su lašiša. Jo taip pat nesugalvojau pati, tik pridėjau keletą savo „elementų“. Norėjau kažko sotaus ir šilto, iš rudens gėrybių. Todėl nukopijavau šį receptą, pridėdama cukinijų ir morkų į bulvių draugiją. Kadangi visi buvome alkani – nuotraukos padaryti nepavyko ir iš dviejų indų apkepo liko viena kvadratinė porcija, kuri nebeatrodė taip estetiškai… Buvo skanu, šilta ir maloniai nuteikė pašnekesiams.

Desertas privalėjo būti su obuoliais! Joks kitas vaisius taip neatspindi rudens, kaip šis. Taigi – obuolių pyragas? pyragėliai su obuoliais? obuoliai… kepti obuoliai? Esu valgiusi, tačiau niekuomet nesu gaminusi. Susižavėjau šita mintimi ir pradėjau recepto paieškas. Kadangi atsisakiau laktozės, kepti ir varške įdaryti obuoliai iškart atkrito. Tačiau radau šį puikų receptą, kuriame sutilpo daugelis turėtų ir rudens siūlomų gardumynų – riešutai ir džiovintos uogos. Pagardinome juos ledais ir draugai tiesiog tirpo kartu su jais, šildomi kepto obuolio… Kam pritrūko saldumo, šaukštais kabino taip pat ilgai debiutui ruoštą riešutainį.

APRANGA

Kvietime įvardinau tai kaip „rudens spalvos„. Tai ne tik neįpareigojanti, bet ir smagi tema, nes ruduo turtingas spalvomis ir nei vienas neprašaus su savo interpretacijomis. Labai džiaugiuosi, jog visi svečiai stengėsi atitikti ir smagiai priėmė aprangos kodą! Visu ūgiu nepavyko nusifotografuoti, tad selfis su mūsų, bent truputį matomomis, rudens spalvomis! Deja, pora draugų turėjo išvykti ir nepakliuvo į nuotrauką…

Negaliu nepasidalinti savo pusseserės Kotrynos, kuri yra didžiausia mano žinoma Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėja, nuotraukomis! Ji net ne gerbėja, o SIRGALĖ! Kadangi vakarėlio pabaigai – krepšinis, jos ekspresija buvo pats geriausias vakarėlio užbaigimas.

Mano vienintelis patarimas, orangizuojant vakarėlį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka orkaitė: būtinai dieną prieš vakarėlį susirašykite ant lapo, kas kiek laiko kepa, taip pat parašykite, kiek trunka pasiruošimas patiekalui, užtruksite žymiai mažiau laiko, nei blaškydamiesi „nuo ko pradėti“. Ką įmanoma – pasidarykite iš anksto, netgi likus keletui valandų iki vakarėlio. Geriau paruoštas maistas, bet ne visiškai pasiruošęs vakarėlio šeimininkas, nei atvirkščiai. Būtent todėl, maistą pasigaminę iš anksto ir įdėję jį į šaldytuvą, galėsite ramiai puošti save.

Labai tikiuosi, jog tai ne paskutinis rudens sutikimo vakarėlis! Apskritai, kad ne paskutinis vakarėlis, kurį organizuoju ir kuriuo pasidalinsiu su jumis!

Nuotraukos Justinos Baubienės

Share on FacebookPin it on PinterestShare on TumblrShare on Twitter

2 Comments

  1. Luv you girl!! Nepatikėsi, bet prieš porą dienų nusipirkau šaldytos tešlos šioms bandelėms, nes cukinijų irgi priderėjo!

    1. Valio bandelėms su cukinija!!!
      Aš labai dažnai kokių nors paprastų receptų ieškau pas tave – ir pamenu, kad skanu, ir pasigaminti nebūna sunku, bet va tų sunkiųjų šedevrų tai ne…

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *