How to be productive when you are sick

Sirgti nemėgsta nei vienas žmogus, aš tikrai ne išimtis… Tačiau, kai kiti džiaugiasi gavę šiek tiek laisvų dienų poilsiui nuo darbo ir mėgaujasi šiokiadieniniais pasivartymais lovoje iki pietų, aš esu visiška to priešybė. Pirmą kartą susidūrusi su nedarbingumu, supratau, jog įprasta rutina, laiko planavimas ir pasivaikščiojimai gryname (ar vėjuotame) ore yra mano kasdienė būtinybė.

Prieš kelias savaites netikėtai susirgau, skambės neįtikimai, tačiau nesirgau jau daugelį metų ir gyvenime nebuvau dėl ligos neatvykusi į darbą. Tačiau kartais organizmas pats išsireikalauja poilsio ir tenka savaitę ar dvi išbraukti iš savo socialinio gyvenimo tam, kad vėliau turėtum trigubai daugiau jėgų! Liga pasirinko pačias blogiausias savaites – praleidau daugybę renginių, atsilikau nuo darbo grafiko, o Helovyno vakarėlio šventimas baigėsi gąsdinančių makiažų tutorialų peržiūra… Kad ir kaip prastai jaučiausi, negalėjau sau leisti tiesiog vartytis lovoje. Negaliu pakęsti neproduktyvių dienų! Negaliu pakęsti viduje krebždančios minties, jog nieko naudingo per dieną nenuveikiau… Negaliu pakęsti ir minties, jog per daug prisiilsėjusi, sunkiai įsivažiuosiu į darbo rėžimą. Todėl vadovavausi keliais paprastais, bet labai veiksmingais ir ligos dienas produktyviomis pavertusiais punkteliais!

  • UŽMIGTI ANKSTI – KELTIS ANKSTI

Pats didžiausias džiaugmas gavus „biuletenį“ – kad galima išsimiegoti! Visi būna taip išsiilgę ilgų rytų lovoje… Tačiau jau kuris laikas, net ir savaitgaliais stengiuosi keltis kuo anksčiau, galbūt ne tokiu pat metu, kaip kelčiausi į darbą, tačiau iki 12 valandos tikrai nesivartau pataluose. Kodėl? Nes išsimiegojus iki 12 valandos, tą vakarą miegoti nueinama tikrai vėliau nei 12 valandą nakties, tuomet vėl keliamasi vėlai ir kai ateina pirmadienis – visi verkia, kokia tai bloga diena, esame pavargę ir sunku įsivažiuoti į darbą… Todėl, kad per savaitgalį išsibalansavo mūsų miegas! Paslaptis, kodėl pirmadienis visų nemėgstamiausia diena, išaiškinta. Ir kaltas ne mėnulis, ne jūsų darbas, o jūs pats… Anksčiau galvojau, kad tik seneliai eina miegoti anksti ir keliasi dar anksčiau, tačiau pastebėjusi, jog anksti ryte esu daug produktyvesnė ir energingesnė, nei vakare, nusprendžiau keltis anksti. Automatiškai, miego užsimanau taip pat anksti… Ir tikrai nieko nepraleidžiu savaitės dienomis eidama miegoti anksčiau, nei 12 valandą. Ligos metu, rekomenduoju neatsilikti nuo įprastinės darbo dienos rutinos, juk turėsite visą likusią dieną poilsiui, galėsite numigti, jeigu jausitės mieguisti. Padėkosite šiam punkteliui, kai grįžę į darbą neatrodysite kaip zombiai.

  • PLANUOTI KITĄ DIENĄ

Daugelis tai daro ir nesirgdami, tačiau susirgus mes tampame mažais vaikais ir liga pateisiname daugelį neatliktų dalykų („nesutvarkiau virtuvės, nes sergu„, „neišsimaudžiau, nes sergu„, „nesiskalbiu, nes sergu„, „neišlyginau drabužių, nes sergu„). Jeigu liga pakerta taip, kad esate prirakinti prie lovos, tuomet kita kalba. Tačiau jeigu jaučiatės pajėgus žiūrėti televizorių ir pasigaminti pietus – esate pajėgus nuveikti ir daugiau! Nesakau suremontuoti buto, išravėti daržo ar persodinti visus namie esančius augalus, tačiau tam, kad jaustumetės produktyvus, galite atlikti seniai atidėtus darbus – pertvarkyti vaistinėlę, perdekoruoti vonios reikmenis, parašyti laišką užsienyje gyvenančiai draugei, atsakyti į el. pašte raudonuojančius laiškus, rasti patiekalų idėjas artėjančiam vakarėliui, susidėlioti drabužių derinius ateinančiai savaitei ir panašiai. Tai neturi būti sunkūs fiziniai darbai, tačiau atlikusi kažką, kas ilgai nedavė ramybės, pasijusite atlikusi milžinišką darbą ir tikrai norėsite pajusti tai ir kitą dieną!

  • SUSIDARYTI VAISTŲ GRAFIKĄ

Vieniems skiriama daugiau vaistų, kitiems mažiau, tačiau per dieną juos vartoti reikia tikrai ne vieną kartą. Skęsdami „nieko neveikimo“ vandenyne, dažnai prarandame laiko nuovoką: atrodo, kad praėjo vos valanda, o žiūrėk, jau ir vakarienės metas… O žiūrėk, praleidome vieną vaistų dozę… Kad jaustumėte ne tik laiką, bet ir sveikimo procesą, reguliariai vartodami vaistus, siūlau susirašyti valandas, kada, kiek ir kurių vaistų jums reikia suvartoti. Pasikabinkite jį ant šaldytuvo. Jeigu dažnai prie jo neinate – neveiksminga. Tuomet įsiveskite telefone. Ir, žinoma, su signalu. Taip jums nereiks sukti galvos – suskambo, išgėrėte ir vėl ramu. Juk norite pasveikti, o be tinkamo vaistų vartojimo, savo nedarbingumą pratęsite dar ilgesniam laikui…

  • SUSIDARYTI MAITINIMOSI GRAFIKĄ

Labai panaši situacija ir su maistu – išbalansuota diena, nereguliari dienos pradžia išmuša jūsų skrandį iš vėžių. Pramiegate pusryčius, paskui nebežinote, ar valgyti sumuštinį, ar jau gamintis makaronus pietums… Būtent dėl to pirmiausia siūlau atkreipti dėmesį ir vadovautis pirmuoju punkteliu, o tada jau galima kalbėti apie maisto grafiką. Triūsimas namie, fizinio aktyvumo nebuvimas skatina mus užkandžiauti ir ieškoti „veiklos“ kramsnojant. Darbo metu dažniausiai žinome, kada pietų metas, kada galėsime pripildyti skrandžius, kada keliausime namo ir kada vakarieniausime. Tačiau būnant namie, o ypač sergant, maisto dažnai nesinori tiek daug ir tokio rimto. Tam, kad neišsibalansuotų jūsų valgio rėžimas, nusistatykite valandas, kada ir ką valgysite. Laiko turite marias – pasitelkite vaizduotę, išsivirkite sriubos, išbandykite kažką naujo, palepinkite namiškius. Beje, štai šį obuolių pyragą iškepiau savo nedarbingumo metu – pirštus apsilaižė visi ragavę! Tačiau nepamirškite tvarkingai ir saikingai maitintis, nes grįžus į įprastą rutiną, skrandis gali imti streikuoti! Taip pat nepamirškite vartoti DAUG skysčių!

  • NUSISTATYTI „DARBO“ VALANDAS

Mano mėgstamiausias ir, manau, svarbiausias punktas. Tam, kad būtumėte tikrai produktyvus ir nemultitaskintumėte, siūlau nusistatyti „darbo valandas„. Galbūt galite darbą „parsinešti“ namo ir atlikti jį prie savo kompiuterio? Galbūt darbe jums davė užduotį, sugalvoti Kalėdinio vakarėlio tematiką? Galbūt netolimoje ateityje turėsite vesti kolegoms susirinkimą? O gal pristatyti savo projektą? Kiekvieno darbo pobūdis kitoks, tačiau tikrai žinau, jog daugelis po ligos grįžę į darbą jaučiasi lyg žuvis išmesta į krantą – kolegos idėjomis jau pasistūmėję toliau, jūs nežinote, kad kitą savaitę artėja patikrinimas ar panašiai… Užtrunka dar vieną savaitę, kol įsivažiuojate į darbo ritmą ir tai jus vargina, nes daug kur turite pasivyti. Vadinasi dirbti kartais reikia dvigubai, net jei jus ir pavadavo. Siūlau nedarbingumo metu nusistatyti darbo valandas, pavyzdžiui, 3-4 valandas per dieną veikite tai, kas susiję su jūsų darbų, taip neatitrūkdami nuo pareigos jausmo. Pavyzdžiui, aš darbingiausia ir energingiausia, kupina idėjų ir ryžto esu nuo 6 valandos ryto iki 13 valandos dienos. Jeigu galėčiau savo darbą perkelti į šitą laiką – būčiau labai laiminga. Mano smegenys veikia visiškai kitaip ir kitu greičiau, kai rytas prasideda nuo 5 valandos. Taip, keltis sunku, tačiau diena būna daug produktyvesnė ir savijauta daug geresnė, kai vos įsidienojus aš jau būnu atlikusi didžiąją dalį darbo! Taigi, atraskite savo „darbingas“ valandas ir išnaudokite jas ne serialų peržiūroms, o naudingam savęs tobulinimui. Po darbingų valandų, apdovanokite save poilsiniu drybsojimu, įdomia knyga ar jau minėtu serialu.

Arba nebūtinai veikite tai, kas susiję konkrečiai su jūsų darbu, galbūt norite kažkur patobulėti (išmokti arabų kalbą ar lankstyti origamį, sužinoti daugiau apie skrydžius į mėnulį), darykite „darbą“, kuris jus motyvuoja, kad nesijaustumėte po ligos, lyg po visiškos socialinės atskirties, lyg laikas jums būtų visiškai sustojęs.

 

Jaučiuosi šiek tiek konservatore – „tvarka turi būti“ – tačiau pritaikius bent keletą šių paprastų patarimų, grįžę į darbą nesijausite, kaip parvykę iš negyvenamos salos be susisiekimo ir patogumų, nugulėtais šonais ir negalintys susikaupti.

Tiek naujienų iš manęs, vis dar apsikamšiusios pledais, pritvinkusios arbatos ir vaistų, bet labai produktyvios!

Share on FacebookPin it on PinterestShare on TumblrShare on Twitter

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *