Juozas Statkevicius S/S 2017

Juozas Statkevičius Lietuvai kaip kokia dieviška būtybė – kartą surengiantis masyvų renginį, kartais pasirodantis viename kitame renginyje (suprantama, visus metus reikia ieškoti inspiracijų pavasario/vasaros kolekcijai. Beje – ar aš vienintelė pasigendu rudens/žiemos kolekcijos iš J.S.?), visuomet „atrajojantis“ ant lietuviškojo mentaliteto, tačiau ypatingai garbinamas mados atstovų, menininkų ir vietinių „įžymybių“. Kiti, kiek mažiau prisilietę prie mados, nuolatos jį engia, aiškindami, kad toks p… nieko gero nesukuria, tik kelia savo klyno ir „triusikų“ nuotraukas į internetą ir taip pelnosi dėmesio. (ir, aišku, pinigų). Dar kiti, turbūt tokie kaip , eina į renginį be didžiulio nusiteikimo, laikydami Juozą Statkevičių garsiausiu Lietuvos dizaineriu pasauliniu mastu, tačiau neteigiu, jog jis visuomet yra pats geriausias.

Praeitais metais į, taip vadinamą, laukiamiausią metų renginį ėjau su akreditacija. Buvau tikrai pakylėta, juk tai STAT-KE-VI-ČIUS. Čia jau yra lygis. Kartu su visomis žvaigždėmis, su pramogų pasaulio atstovais, su turtingais žmonėmis… Ėjau tikrai nusiteikusi, jog Juozas niekada gyvenime nėra manęs pavedęs, kiekvienas jo rūbas – elegancijos šedevras, o šou – pasaulinio lygio. Renginio emocija man patiko, netgi moterimi persirengęs vyras ant stulpo po kelių minučių nebetrigdė, tačiau pati kolekcija buvo ne mano gomuriui… Net ne tai, kad man nepatiko, aš jos nesupratau. Galbūt buvau nusistačiusi po pirmųjų modelių, tačiau mačiau tik tinklą, skyles, ir vyrus su aukštakulniais (nors jų buvo tik vienas, bet prieskonio suteikė visai kolekcijai). Ne, aš nesu homofobė, priešingai, tiesiog aš nebuvau tam pasiruošusi. Taip ir liko neišsakyta nuomonė nei tinklaraštyje, nei realybėje, buvau dviprasmiškose dvejonėse, nes „juk tai Juozas, negaliu sakyti, kad nepatiko“, bet tuo pačiu „tas, savo giliai paslėptos asmenybės, išlaisvinimas ant podiumo…“, todėl susilaikiau. Bet aš visada džiaugiuosi Juozo Statkevičiaus idėjomis ir jų išpildymu, čia aplodismentai turėtų būti skirti visai komandai. Visos šios įžangos moralas – gavau akreditaciją, jaučiausi kaip žvaigždė, bet neatlikau savo darbo, būtent dėl šios priežasties negavau kvietimo šiais metais. Pagalvojau – geriau pirksiu, žiūrėsiu atidžiai ir priimsiu renginį ne kaip savaime suprantamą dalyką, kuris yra privalomas tinklaraštininkams, o kaip šou, kuris verčia mąstyti apie vieną mėgstamiausių dalykų mano gyvenime – MADĄ.

Į sekmadienį vykusį renginį nusprendžiau vykti tik šeštadienio pavakare. Nors giliai širdyje žinojau, jog tikrai vyksiu, dvejojau, ar verta būti ten, ar užteks pažiūrėti nuotraukas. Ir tai, dėl ko nuvykau, iš tiesų yra priežastis, dėl kurios man taip patinka Juozas Statkevičius. Dėl visumos. Ne dėl rūbų, muzikos, podiumo, temos ir kažkokių kitų atskirų dalių, o dėl visumos. Dėl to, kad visas šou yra atidirbtas nuo idėjos iki pateikimo. Dėl to, kad jo komandoje yra Karina Leontjeva, o ji yra chaoso karalienė, kuri tiesiogine to žodžio prasme, iš musės gali padaryti dramblį, iš plastmasės – prabangiausiai atrodančią aprangos detalę, apskritai – iš neįtikėtinos nesąmonės, ši moteris gali sukurti madą! Todėl į renginį einu žiūrėti ne vien „plikos“ suknelės, bet sunkelės su ta detale, ta detale, ta detale, tuo modeliu, ta melodija ir toje atmosferoje. Būtent dėl to man kartais labai sunku rašyti apie rūbus… Daug lengviau išreikšti jausmą.

jsww-001

Tai štai, jausmas buvo darbinis, kokį ir mėgstu – atėjau tiesiai į salę, atsisėdau šalia Agnės Kuzmickaitės ir po poros minučių podiumo apžvalgos, prasidėjo renginys.

1. Jausmas APLINKA – meluosiu sakydama, jog nenustebau įėjusi į salę. Šieno kilimas, mėšlo dvelksmas, palubėse kabantys skilandžiai, stalai puošti porais, krepšiai šviežiai rinktų obuolių… Nieko neturiu prieš kaimo aplinką – nostalgija vaikystei. Kaip ir daugelis, dieną po Juozo kolekcijos pristatymo pradėję isteriją dėl asocijacijų su Chanel, tą patį pagalvojau ir aš, tačiau, padėjus užpakalį ant suolo, jau buvau pamiršusi ir Chanel, ir vaikystę, ir mėšlo kvapą. Nuostabiai apgalvota detalė – laikraštis „STATKEVIČIAUS ŽINIOS“, kuris buvo kiekvieno svečio vietoje. Jame pateiktas komandos sąrašas, padėkos, bei įdomus dr. Kristinos Sabaliauskaitės tekstas apie kolekciją. Su aukštakulniais ir raudonomis lūpomis pasidarė nebepatogu Juozuko kaime… O ir momentas, kai gaidys (taip, gyvas gaidys) paspruko iš aptvaro ir ėmė juokinti, ir tuo pat metu gąsdinti, pirmoje eilėje sėdėjusias moteris, sustiprino tematiką. Juk kaži, ar Chanel galėtų pasigirti į laisvę pasprukusiu gaidžiu, kuris akimirkai buvo pastelbęs couture ant podiumo?

2. Jausmas MUZIKA – anksčiau buvau „podiumų muzikos“ gerbėja, FashionTV įsijungusi būdavau ne vien dėl mados, bet ir dėl muzikos, kuri skambėdavo modeliams žygiuojant podiumu. Juozas Statkevičius mane visuomet paperka savo muzikos pasirinkimu. Didžiulė pagarba vien jau dėl to, kad muzika kuriama specialiai jam (kuriama, gal per stiprus žodis – „sumiksuojama“). Šįkart, kaip pridera temai, remiksuojamos buvo Lietuvių liaudies dainos, senųjų lietuviškų filmų ištraukos ir garso takeliai („Velnio nuotaka“). Labiausiai įsiminęs garsas – techno muzika sujungta su benzininio pjūklo skleidžiamu garsu, net šiurpuliukai ėjo per kūną!

3. Jausmas RŪBAI – Juozas man patinka dar dėl vienos priežasties: kad ir kiek apie jį visi plaktų liežuviais, kad ir kiek daug neigiamų atgarsių jį pasiektų, netgi nesvarbu, kaip „iškrypėliškai“ jis atrodytų socialiniuose tinkluose ir ne tik – jis visuomet išlieka savimi. Tai yra dar vienas jo talentas. Prie ko čia rūbai? Temą suprato jau visi – etnografija, Lietuvių tautiško kostiumo interpretacijos, senovės Lietuvos stilius, tačiau Juozas nebūtų Juozas, jeigu neįpinti seksualumo, ekstavagancijos, „pižoniškumo“. Nuotraukas matė visi, kurie nuoširdžiai domisi Lietuvos įvykiais (nes tai mums tikrai įvykis), todėl nekomentuosiu kiekvieno modelio, tik paminėsiu keletą man išties patikusių, netradicinių ir dar nematytų (bent jau man) akcentų – rožančiai, siekiantys kelius (galvokite, kad aš pasileidusi, tačiau man tai simbolizavo tikrai ne tikėjimą! Iš po trumpo sijonuko kadaruojantis kryželis labiau asocijavosi su pornografija, ups…), megztas vyriškas kostiumas (žiūrėjosi įspūdingai! Apskritai – vyrai šioje kolekcijoje buvo wow!), sijonas, sudarytas iš tūtelių (man tai priminė rankoves, atrodė keistokai, tačiau originaliai), suknelės, primenančios močiutės servetėles (žinote, tas labai plonas, krakmolytas baltas servetėles, kurias močiutės dedavo po vazomis – ant kūno, sukūrus visą likusį stilių atodė labai įspūdingai), pompomsai ant rankinių petnešų (dominuojanti tendencija, tačiau tokio dydžio pompomsų ant rankenų neteko matyti). Kaip visuomet kolekcija buvo padalinta į keletą stilistinių dalių, jei neklystu, šįkart jos buvo 5-6. Kadangi nesu didelė margumynų gerbėja, save priskiriu prie nedrąsių klasikos propaguotojų, man įspūdingiausia buvo, kaip gerbiama dr. K. Sabaliauskaitė rašė: „shoking pink šaltibarščių ir pilkų cepelinų“ spalvos kolekcijos dalis. Didžiuliai rožiniai kailiai, griežto kirpimo pilki kostiumai, o pabaigai – juoda XVIII amžiaus klasika! Žemiau dalinuosi keletu modelių, kurie pateko į mano favoritų sąrašą.

4. Jaumas STILISTINIAI SPRENDIMAI – kiek aukščiau jau buvau minėjusi Karinos Leontjevos talentą chaosą paversti išbaigtu įvaizdžiu, tad ir šįkart pastebėjau keletą detalių, kurias nežinau, ar įsimena ir pastebi kiekvienas, ar man tai teikia daugiau džiaugsmo, nei tiesiog rūbas… Vienas mano mėgstamiausių – šiaudas vyro dantyse – keletas modelių žengė podiumo į dantis įsikandę šiaudą (galbūt tai buvo varpa, smilga, ar kas tai bebūtų, vaizdas buvo stiprus), tautinė juosta vyrams vietoj diržų (paprasta, bet visumoje akcentas turėjo didžiulę vaizdinę vertę), o taip pat plastmasiniai Juozo kurti aksesuarai, kuriuos Karina buvo atsinešusi per mano „Įvaizdžio kūrimo“ finalinę fotosesiją – neįkainojami aksesuarai, kurie yra tokie ilgaamžiai, jog tarnauja keletui kolekcijų (koks čia stilistinis sprendimas? ogi toks, kad būnant genijumi madoje, bet koks „senas“ daiktas pasitarnaus dar milijoną kartų).

jss-001

jsss-001

jssssss-001-copy

jssssss-001-copy-2

jssssss-001

jssss-001

jsssssss-001

jsssss-001

jssssssss-001

jjs-001

Štai keturi svarbiausi jausmai, kuriuos išgyvenau praėjusį sekmadienį. Taip, pritariu, jog panašumų su kitu žinomu dizaineriu, jo kolekcija bei pateikimu buvo (aš savo užrašuose turiu pasižymėjusi ir dar kai ką, kas primena KENZOxH&M kolekciją bei DolceGabbana), tačiau gal atsipalaiduokime ir paskaitykime puikų straipsnį apie kopijavimus ir plagijavimus, kurį prieš beveik dešimtmetį parašė nuostabioji Kristina Sabaliauskaitė portale stilius.lrytas.lt

Galiu garantuoti, jog daugelis į J. Statkevičiaus renginį ateina ne pažiūrėti šou, o parodyti save. Ir tai verčia mane tik pasikartoti, jog turime džiaugtis, kad mūsų šalyje kažkas surengia Chanel vertą pristatymą, kažkas stengiasi, jog visos fashionistos galėtų Vincui papozuoti su savo nauja rankine, ilgaauliais ar savaitę kurtu „outfit’u“. Juk daugelis tikrai nesilanko Dizaino Dienose, Injekcijoje ar VDA bakalauro studentų diplominių darbų pristatymuose, nes pati MADA jiems yra taip pat nesvarbu, kaip ir jos istorija; žmonės eina į J.S., nes jei ten neis, tai darbe bus vienintelis nenuėjęs į renginį ir į jį keistai žvelgs kolegės-fashionistos. Kaip krikščionys kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią, taip ir pseudomadistai kasmet rudens pabaigoje eina į Juozo organizuojamą šou. Ir jiems patinka bet kas, viskas daro įspūdį, nes jie daugiau prie mados ir neprisiliečia iki kitų metų šou. Šiais metais susidariau kaip niekada subjektyvią nuomonę – neaišku, ar dėl to, kad pirkau bilietą, ar dėl to, kad atvykau tiesiai į renginį ir po jo iškart išvykau, ar dėl to, kad buvau viena, ar dėl to, kad iš tiesų STEBĖJAU podiumą, atmosferą, aplinką, detales… O gal pagaliau užaugau madai? Džiaugiuosi, kad dalyvavau ir supratau keletą dalykų apie madą, kurių pagrindinis – jeigu dizaineris garsus, nereiškia, kad jis tau jau patiks, dar nemačius kolekcijos, į kito žmogaus kūrybos pristatymą reikia eiti išsivalius nuo visų išankstinių nuomonių ir nusiteikus „dirbti“, tik tada susidarysite teisingą nuomonę apie kolekciją.

jsw-001

Nuotraukos Vinco Alesiaus

Share on FacebookPin it on PinterestShare on TumblrShare on Twitter

2 Comments

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *