Mados infekcija’16 / saw this, saw that

Mados infekcija, sulaukusi pilnametystės, sulaukė ir pilnametystėje jau leidžiamų žodžių: perskaičius ne vieną atsiliepimą, norom nenorom susidarai nuomonę, jog tiek organizatoriai išseko stebinti, tiek žiūrovai išseko būti taip pat stebinami. Kiekvienais metais. Tai turbūt bus konkrečiausias įrašas apie kone vienintelį, tiek metų pasikartojantį, mados festivalį Lietuvoje, nes lankantis jame jau šeštus metus ir sekant naujienas, tenka pripažinti, jog dar gerokai prieš susidėliojant savo vakaro outfit‘ą būna aišku, ką pamatysi renginyje. Trumpai, tačiau tikrai plačiausiomis žodžių reikšmėmis.

PASIKARTOJANČIOS TENDENCIJOS

Kodėl paminėjau, jog ir taip aišku, ką išvysime? Su kolegėmis tinklaraštininkėmis ne kartą juokais (o kartais ir rimtai) vadinome renginį „kedų ir neopreninių džemperių“ festivaliu, kuriame nei naujų stiliaus inspiracijų, nei šiuolaikiškų tendencijų nepamatysi.

Ir šiais metais neteko prašauti su tendencijų atsilikimu. Aš puikiai suprantu, jog tai labiau alternatyviosios mados (ir meno, kaip mini patys organizatoriai) pristatymai, tačiau nejau nepabosta tie patys oversized švarkai, megztiniai, apskritai, viskas oversized ir overlayered? Nes žiūrovams kasmetiniai baigiamieji VDA studentų darbai nėra kertinė apsilankymo priežastis. Norėtųsi nors kartą pamatyti kažką linksmo, kažką seksualaus ir kažką, ką galima vilkėti čia, Vilniuje. Ne kosmose, ne Italijoje ir ne stoties rajone kartu su chebryte. Bandėme skaičiuoti, kiek kolekcijų bus pristatoma su sportine avalyne. Aišku, pamiršome skaičiuoti po antros kolekcijos, tačiau garantuoju, jog 70% tikrai. Jau nekalbu apie neopreną, kuris šiais metais buvo pamatinis Lauros Dailidėnienės kolekcijos audinys. Nors kai kurie modeliai kalbėjo už save garsiau, nei neoprenas, tačiau visumoje tos nerealios suknelės taip ir išnyko…

ROŽINIAI BERNIUKAI

Sutartinai ar atsitiktinai, nežinau, tačiau visi dizaineriai, pristatę vyriškas kolekcijas, naudojo rožinius audinius (ko nepasakysi apie moterų kolekcijas) ir reziumė – vyrai atrodė belyčiai. Jau kuris laikas, pasaulinėje madoje vyrauja belytiškumo tendencija, džiugu, jog ir Lietuvoje tendencija įgauna pagreitį, tačiau rožinė spalva taip suvienodino kolekcijas, jog staigiai paklausta, kaži ar galėčiau atsakyti, kuris rožinis berniukas, kuriai dizainerių komandai priklauso… Nepaisant pasikartojančios spalvos, tenka pripažinti, jog vyrų kolekcijos šiais metais smarkiai pranoko moteriškasias. Tai lyg vyrų renesansas, tik labai vienodas – tiek Annos JelizarjevosMalchik Fantastika„, tiek Liucijos Kvašytės, tiek Manto Bartkaus ir Neringos MartinėnaitėsVi“ kolekcijos buvo lyg viena ilga vyriška kolekcija…

11254519_10153666640994125_4946611871048619504_o
Anna Jelizarjeva

Visgi Liucija Kvašytė nuo praeitų metų yra mano mėgstamiausia ir laukiamiausia Mados infekcijos dalyvė (nepasakyčiau, kad mėgstamiausia dizainerė, bet renginyje jos pasirodymas man padaro įsimintiniausią įspūdį), tačiau man labai gaila, kad jos kolekcija buvo trumpiausia. Nežinau, ar tai dizainerės fantazijos stygius, ar veikiau maištas prieš šimtą tokių pačių drabužių, kuriuos taip nuobodžiai pristatinėjo ne vienas dizaineris. Tačiau konstruktyvus Liucijos darbų pateikimas mane vis tiek sužavėjo – audinių maišalynė, moteriškos detalės pritaikytos vyrams (prisipažinsiu, esu įsimylėjusi moteriškus vyrus madoje), unisekso modeliai – buvo išlaikytas absoliutus dizainerės braižas, už ką jaunus kūrėjus ir reikia girti.

KAŽKUR TAI JAU MAČIAU

Puikiai žinau, kad nėra gyvenime srities, kurioje būtum pirmasis tai padaręs, kurioje parodytum kažką, ko niekas nėra parodęs (nors kai kurie žmonės vis dar stebina savo kūrybiškumu), tačiau kopijavimas – irgi menas. Mokėti nukopijuoti taip, kad iš dešimties tik vienam kiltų asociacijos su kažkieno kito kūryba yra didelis darbas. Lietuviai apie tokį didelį darbą dar nėra girdėję, deja…

Manto Bartkaus ir Neringos Martinėnaitės vyrukai su pėdkelnėmis, nuo fullcap‘ų nutįsusiomis grandinėmis, odiniais šortais ir fetišo prieskoniu man priminė praeitais metais skandalu kvepėjusią gerbiamo Juozo Statkevičiaus pristatytą kolekciją. Nekaltinu kopijavimu, galbūt kai kurie mato daugiau skirtumų, nei panašumų, tačiau paneigti akivaizdžius dalykus sunkoka. Paimkime dvynius modelius, kurie atliko apsinuoginusių sixpack‘ų vaidmenį kolekcijoje: Juozas Statkevičius juos atrado gegužės mėnesį, jie podiumu žengė demonstruodami Juozo maudymosi kostiumėlių kolekciją (ji aprašyta čia), beje, PUSNUOGIAI. Suintrigavo faktas, kad jie du. vienodai. pasportavę. Šįkart Mados infekcijoje jie ir vėl prisidengę, t.y. pridengti, tik šortukais ir ilgomis kojinėmis. Žinoma, tai patiko turbūt visiems žiūrovams, o panaudotos technologijos ir ant kūnų šviečiantys užrašai pavertė pasirodymą tikru šou, tačiau man panašumų buvo per daug. Pėdkelnės – gerai, lietpalčiai – irgi gerai, sportiniai elementai – dar geriau, viskas, kas liko – JS.

Manto Bartkaus ir Neringos Martinkėnaitės kolekcija "Vi"
Manto Bartkaus ir Neringos Martinkėnaitės kolekcija „Vi“
Manto Bartkaus ir Neringos Martinkėnaitės modelis
Manto Bartkaus ir Neringos Martinkėnaitės modelis

Dar vienas mane (kiek žinau, ne tik) nuvylęs pasirodymas – Lilijos LarionovosWhite Horses“ (ir vėl). Jis buvo nuostabiai gražus, rūbai – lyg kurti ne Lietuvos dizainerio, elegantiška, skoninga, itališka… Ir labai Gucci. Besidomintiems mados savaitėmis neturėjo kilti klausimų, kas žinomai dizianerei tapo įkvėpimo šaltiniu. Deja, tokiu akivaizdžiu, jog prisiminus pasirodymą, aš neištariau nieko daugiau, nei „visiškai Gucci“ (kokius 5 kartus). Kodėl taip nutiko, žino tik dizainerė. Gal L. Larionova buvo tokia pakėrėta italų dizainerio darbu, kad mintyse neliko laisvos vietos kūrybai, o gal tiek Gucci, tiek ją įkvėpė to paties režisieriaus  Claude’o Lelouch’o filmai? Nebuvau didelė dizainerės gerbėja, tačiau tikėjau jos kūryba. Nuotraukose man labiausiai įstrigęs panašumas.

Lilijos Larionovos modeliai
Lilijos Larionovos modeliai
Lilijos Larionovos modelis
Lilijos Larionovos modelis
Gucci modelis
Gucci modelis

VISI KITI, KURIE DEMONSTRAVO

Sakoma, kad viskas, kas gera – pasimiršta greičiau, nei tai, kas buvo blogai. Taigi, apie gerus dalykus rašyti ir prisiminti kiek sunkiau. Pakankamai gerai pasirodė Thom Bara, kurio, beje, labai laukiau, tačiau po penkių išėjusių modelių atrodė, kad demonstruojami vis tie patys rūbai. Galbūt taip sužaidė juoda spalva – viskas atrodė pakankamai vienodai.

Akvilės Jančiauskaitės kolekcija buvo viena stilingiausių ir originaliausių, tačiau tęsėsi taip ilgai, kaip praeitų metų viešnios iš Prancūzijos, kai žmonės ėmė bruzdėti ir nebesutelkė dėmesio į rūbus, tik į paskutinio modelio laukimą. Rūbai atrodė kokybiški, tendencingi, elegantiški, daugelis tikrai rastų vietą net ir pretenzingiausios stileivos spintoje, tačiau pristatymo trukmė sugadino mėgavimąsi kolekcija. Žiūrint nuotraukas varva seilė, žiūrint pristatymą varva akys…

Akvilės Jančiauskaitės kolekcija "#Swimful"
Akvilės Jančiauskaitės kolekcija „#Swimful“

Dianą Paukštytę pagirti galima už šukuosenas. Tai tiek. Na, gal dar už keletą paltų, tačiau juoda-balta-raudona-pilka, rimtai? Ilgi plevesuojantys marškiniai, keletas sluoksnių, nevienodi ilgiai – toks vaizdas, lyg dizainerė laikosi tam tikrų taisyklių. Jeigu atsirastų daugiau spalvų, kolekcija atrodytų gyvesnė, ne kaip eskizų sąsiuvinis. Be šių trūkumų, dizainerės kolekcija buvo viena geresnių.

Lina Gudanavičiūtė visada pristato ne rūbą kaip tokį, o kaip jo konstrukciją. Dizainerė-konstruktorė. Įdomu stebėti jos inovatyvias idėjas pateikiant audinius, kaip tam tikra dizaino įrankį, ne kaip rūbą. Visgi Lina nėra mano favoritė ir niekada nebuvo, tačiau renginio kontekste ji buvo labai stipri.

Linos Gudanavičiūtės modelis
Linos Gudanavičiūtės modelis

Ramiausią ir dėvimiausią (ko visi susirinkusieji ir nori) kolekciją pristatė duetas KAASKAS. Lengvi audiniai, paprastas, klausimų nekeliantis rūbų dizainas ir išbaigtumas.

APIE TĄ KEISTUOLĮ

Lietuvos portaluose atskirų straipsnių susilaukė tik renginio svečiai bei Andrėjus Bartenevas su savo „šiza„, kaip vilniečiai sako, šou „La la la Moscow„. Nesu buvusi Maskvoje ir žinau labai mažai apie ją, tad nenutuokiu, kuo šou ir jo pavadinimas buvo susiję. Ar man patiko? Nežinau. Tai vienas iš atvejų, kai pasirodymo metu galvoje ir virš galvos iššoka daug klaustukų, negalvoji „gražu ar negražu“ (nelabai čia kur grožis ir buvo), o išėjęs nesupranti, kokioje tranzo būsenoje buvai tuo metu. Iš tiesų, akimirkomis man buvo šlykštoka ir tikrai neatsakysiu kodėl. Galbūt dėl antipatijos vabalams… Pasidavusi bandos jausmui ir aš plojau tam balaganui, tačiau kokia buvo jo prasmė, aš vis dar nesuprantu. Tiesiog nieko nesupratau. Aš tiesiog nesu tokia postmoderni.

Andrėjaus Bartenevo šou "La la la Moscow"
Andrėjaus Bartenevo šou „La la la Moscow“

KAS LIKO UŽ KADRO

Pirmą kartą renginio istorijoje, kurią stebiu iš arti, viskas vyko daugmaž laiku – renginys vėlavo tik valandą, pertraukos vietoj valandos truko tik 20-30 minučių, fotografai prie sienelės neprunkštavo, tačiau tinklaraštininkų, kurie (po fotografų ir žurnalistų) dirba didžiausią darbą informacijos apie renginį sklaidoje, pozicija renginyje vis dar lieka mistiška. Stovimos vietos – dar galima susitaikyti, tačiau tos vietos – palubėse, paskutinėje eilėje. Kaip sugebėti subjektyviai aprašyti kolekcijas, kai iš tokio atstumo jos turėtų matytis kaip karališkosioms šeimoms opera? Ne klausyti juk susirinkome, ne bendro renginio įvaizdžio aprašyti, ne stebėti renginį pro telefono ekraną… Žinoma, vietos visuomet atsiranda ir arčiau podiumo, tačiau išreikšta nepagarba žmonėms, kurie sekėjams sudaro vaizdą ir formuoja tam tikrą nuomonę apie renginį, užuodžiama vis stipriau su kiekvienais metais. Geriau kvietimai neaiškios srities žinomiems atstovams, kurie portaluose užsima daugiau eterio nei pačios kolekcijos, negu renginiui ir lietuviškai madai atsidavę, dirbti nusiteikę spaudos atstovai? Tebūnie tai retorinis klausimas.

Ačiū visiems, kurie renginį padarė nuotaikingą, su kuriais įdomu buvo stebėti kolekcijas ir jas aptarti, kurie padėjo man atrodyti gražiai ir merginoms už sutrumpintas pertraukas! Tegyvuoja mada!

Nuotraukos Tautvydo Stuko ir asmeninės

Share on FacebookPin it on PinterestShare on TumblrShare on Twitter

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *