Mados infekcija XX: mano visų renginių įvaizdžiai

Kol mintys apie pristatytas kolekcijas vis dar „guldosi“ ir bandau suprasti, ką mačiau, dalinuosi įrašu ir nuotraukomis iš VISŲ mano dalyvautų Mados infekcijų! Kadangi tai buvo jubiliejinė – dvidešimtoji – Mados infekcija, pamaniau, jog dabar yra puiki proga pasidalinti, galbūt dar nematytais, mano pirmaisiais kartais renginyje ir parodyti, kaip keitėsi ne tik mano stilius, bet ir suvokimas apie įvaizdį, apie pozas, apierenginė… :))) Man buvo labai juokinga žiūrėti į pirmuosius apsilankymus Mados infekcijoje, nes tebuvau mados žurnalų graužikė, studentė, kuri neturėjo supratimo, kaip reikia rengtis einant į tokius renginius, todėl drąsiai galite juoktis kartu su manimi ir iš manęs!

Mano „romanas“ su Mados infekcija prasidėjo 2011 metais, kai festivalis vykdavo dukart per metus. Buvau abu kartus, tačiau tik po vieną dieną. Pirmąjį kartą pirkome bilietus antroje eilėje, ėjau su buvusiais klasiokais, vieno iš jų mergina ėjo podiumo, todėl atrodė, kad mes čia kaip gerbiamiausi svečiai. Pirkome bilietus antroje eilėje, tada jie kainavo 100 litų (!!!), sėdėjome už Astos Valentaitės ir Manto Petruškevičiaus. Jaučiausi kaip grietinėlė… susimokėjusi už tai, kad jaustųsi grietinėle :))) Tuomet Mantas dar vedė savo stiliaus laidą ir kalbino švečius Bosca bare. Pamenu, jis buvo su juodu prasegtu sportiniu džemperiu ir sportiniais marškinėliais, labai norėjau su juo nusifotografuoti, tad priėjusi paklausiau, o jis man atsakė: „baikit, jūs tokia pasipuošusi dama, aš šalia kaip bomžas atrodysiu„, bet vis tiek nusifotografavo ir aš sename kompiuteryje turiu nuotrauką, pažadu pasidalinti, kai tik surasiu!!!

Na, o šioje nuotraukoje aš su savo klasioku Vincu. Vilkėjau ORSAY suknelę, jos dydis – 34, dėl to jaučiausi kaip dešrelė, bet gi dėl mados reikia kentėti. Gaila, nesimato batų, nes jie buvo tragiški aulinukai ant kulniuko… 🤦🏻‍♀️ o rankinė, mano pasididžiavimas, CHANEL, kurią ilgus metus nešiojo mano teta, parsivežusi prieš gerus 30 metų iš Paryžiaus. Dabar sunku pasakyti, originali, ar ne, bet tuomet man ji buvo pati orginaliausia (dabar jau pensijoje).

 

Radau nuotrauką!!!

Tais pačiais metais vykau ir į antrą kartą tais pačiais metais vykusią Mados infekciją, bet vis dar buvau stiliaus paieškose… Buvau laimėjusi bilietus el. parduotuvės konkurse, po šio renginio pradėjau joje ir dirbti, nes vadovei patiko mano žinios apie Lietuvos dizainerius, kurias garsiai reiškiau renginio metu! Gyvenimas kartais toks netikėtas! Nuotraukoje esu su kolege Loreta, o vilkėjau Reserved sijoną ir megztuką, deja, ir vėl nesimato (kas per mada buvo fotografuoti nukertant kojas???) batų – jie buvo ant ŽIAURIOS platformos… Delninė – patylėsiu, nežinau iš kur ji ir kieno ji…

2012 metais į festivalį ėjau taip pat tik vieną dieną (išsirinkdavome su labiausiai patinkančiais dizaineriais), su savo naująja vadove Julija ir kolege Oksana. Tuomet gyvenau tarp Vilniaus ir Kauno, dar garantuotai nebuvau atradusi savo stiliaus. Į Mados infekciją labai norėjau (pigiai) puoštis, turbūt dėl to, kad tai buvo vienintelis renginys, kuriame lankiausi… Pamenu, jog einant iš rūkomojo mano kulniukas įstrigo kilimėlyje ir aš kurį laiką „tūzgiausi“ su ta balta trumpa suknele ir BLIZGANČIOMIS kūno spalvos pėdkelnėmis ant praėjimo. Žodžiu… Vilkėjau Lipsy suknelę ir kažkokius iš kiniečių parsisiųstus aukštakulnius, su kuriais turbūt išėjau pirmą ir paskutinį kartą. Šukuoseną „suraitė“ mano pusseserė Justina. Tiesiog DIVA! Su naktiniais…

2013 metais nesilankiau festivalyje dėl pablogėjusios sveikatos. O 2014 metais pradėjau rimtai užsiimti tinklaraščio reikalais, todėl pirmą kartą gavau AKREDITACIJĄ!!! Į visas TRIS dienas! Buvo super savaitgalis, nors tuomet dar nebendravau nei su viena tinklaraštininke ir daugiausiai slankiojau viena, vilkėjau dizainerių drabužius ir jaučiausi itin kietai. Pirmąją dieną kalbinau kolekcijas pristačiusius dizainerius, buvau tikra tinklaraštininkė! Bet prie sienelės dar vis tiek nestojau, maniau, jog fotografai mane nuvytų kaip kokią musę… Pirmąją dieną vilkėjau V&V Boutique eilutę, antrąją – Agnės Deveikytės palaidinę, kuri akivaizdžiai man visiškai netiko, na, bet duoda – imk. Trečiąją dieną – V&V Boutique glaustinuką, Reserved kelnes ir, tada dar, Toma Accessories kaklo papuošalą. Jaučiausi reikalų ministre, nes aš juk „PRESS„!

2015 metais vėl gavau akreditaciją (nes tikrai nuoširdžiai atlikau savo praeitų metų darbą), jaučiausi jau labiau prisijaukinusi ne tik Vilniaus miestą, bet ir festivalį. Buvau užmezgusi draugystę su Ūla, kuri dabar yra vienas iš mano mylimiausių žmonių Žemėje, Simona ir kitomis tinklaraštininkėmis, tad renginys rodėsi žymiai puikesnis. Nors akredituotų asmenų vietos buvo stovimos, radome kur priglausti savo „kumpiukus“ ir praleidome tikrai smagius vakarus! Nors stiliaus vis dar nebuvau išsigryninusi, o galbūt galvoje buvau, tačiau praktiškai to dar nesugebėjau panaudoti, vis dar kompleksavau dėl savo figūros, žandų ir t.t., todėl rengiausi paprastai. Pirmąją dieną vilkėjau „atsikeli ir varai“ džemperį ir odinį sijoną su kerziukais, o antrąją – Agnės Deveikytės paltą, kuris sulaukė nemažai dėmesio, Marija Palaikytė savo straipsnyje 15min.lt įvardino mane viena iš stilingiausiai apsirengusių (!!!). Abi dienas rankose laikiau FRUZE’s delnines! Pirmąją dieną prie sienelės stoti buvo vis dar baisu, o antrąją dieną, kaip dabar prisimenu, Vygantas iš zmones.lt man stabtelėjus nuotraukai, pasidėjo rankas ant pakabinto fotoaparato, ir tarė: „ačiū, praeinam…“ :)))

Kairėje – Simonos, dešinėje – 15min, L. Balandžio nuotrauka

2016 metais dieną prieš mados infekciją mano veidą išbėrė! Iš pirmos dienos turiu nemažai nuotraukų prie sienelės, bet jos tokios tragiškos, kad nei vienos neišsisaugojau… Dėl to džiaugiuosi, jog su merginomis visuomet viena kitą nufotografuojame (jei jau prie sienelės būtų labai blogai…) Pirmąją dieną buvau užtikrinta savo įvaizdžiu – raudonas mamos paltas ir tokio pat raudonumo kelnės – tobulas klasikinis kostiumėlis. Jei ne veido bėrimas ir prastas vizažistės makiažas, būtų vienas tobuliausių derinių! Antrąją dieną rengiausi „paprasčiau“, tačiau visiškai ne savame stiliuje – boyfriend tipo džinsai iš ZARA (kuriuos retkarčiais rengiuosi laisvalaikiu), džemperis su mergaitiškais „blizgučiais“ (Weekend MaxMaxa – dėl to ir rengiausi, nes brand’as belekoks prabangus!), odinė striukė (su kailiuku, kurio kažkodėl nenusisegiau…) ir aukštakulniai. Kažkaip visiškai padrikai, ir dar čiupau bet kokią spalva derančią rankinę… Visiškai ne aš! O ir prie sienelės pozuoti visiškai nemokėjau…

Dešinėje V. Alesiaus nuotrauka

2017 metais jaučiausi jaukiausiai – buvau „išsigryninusi“ savo spintą, žinojau visas klaidas, kurias būdama išpuikusi dariau, norėjau tiesiog nueiti ir nors kartą pasimėgauti renginiu, akimis negaudant kiekvieno praeinančio fotografo, kuris galbūt mane užfiksuos! Nustojau jausti kažkokį stresą dėl to, kaip atrodau visą vakarą – niekas iš tiesų į nieką nekreipia dėmesio. Mokykimės iš Juozo Statkevičiaus – jis gali kojinę ant galvos užsimaukšlinti ir vis tiek bus gerbiamiausias svečias, kuo žinomesnis žmogus, tuo mažiau kreipia dėmesio į „tobulumą“ ir būna tiesiog savimi, o mes, paprasti žmogeliai, stengiamės idealiai atrodyti ir kam? :))) Nuo tų metų nustojau būti kažkuo kitu ir pradėjau būti paprasta savimi. Nepatikėsite, kaip puikiai jaučiausi! Pirmąją dieną vilkėjau H&M palaidinukę, odinį ZARA sijoną, aukštakulnius padekoravau kailiukais ir čiupau vieną mylimiausių delninių iš Aprangos galerijos (beje, dabar joje yra labai panašių ir labai nebrangių!). Antrąją dieną vilkėjau ZARA sijoną, DUNE London batus, odinę striukę, po ja – optinę apgaulę – EKSEPT marškinių imitacijos apykaklę ir FRUZE auksinę delninę. Buvo super, džiaugiuosi abiem įvaizdžiais!

V. Alesiaus nuotraukos

Šiais metais derinius planavau likus net keliems mėnesiams iki Mados infekcijos, tačiau po Naujųjų metų atsirado tiek daug naujų projektų, darbų ir renginių, jog tik balandžio 12 dieną atsipeikėjau, kad „rytoj MI„! Abu įvaizdžiai buvo pergalvoti ir nevilkėjau nieko, ką planavau prieš kelis mėnesius :))) Pirmąją dieną, kaip minėjau Instagram’e – nespėjau susitvarkyti plaukų, todėl atrodžiau, kaip Viktorijos laikų vampyras, taip pat pamiršau ir highlighter’į, ir blush’ą, bet rezultate – ar labai jų trūksta? Visiškai ne. Po pirmos šampano taurės pamiršau ir nebekreipiau dėmesio. Antrąją dieną nusprendžiau būti kitokia, nei pirmąją. Su tinklaraštininkė Sandra daug kalbėjome apie seksualumą, pamaniau, kad gal aš per daug nusistačiusi prieš moterišką koketavimą su iškirpte? Surizikavau. Jau nepamiršau nei highlighter’io, nei blush’o, nieko! Pirmąją dieną vilkėjau mamos paltuką, močiutės marškinukus, ZARA sijoną, Stradivarius batus ir Coccinelle rankinę, antrąją – ZARA švarką, H&M palaidinukę, Vero Moda džinsus.

Kairėje – delfi.lt, dešinėje V. Alesius nuotrauka

Ar pasijuokėte??? Aš tai LABAI! Žinau, po kelių metų žiūrėsiu į šiųmetines nuotraukas ir sakysiu „siaubas, kaip aš taip…„, bet archyvuoti prisiminimus yra smagu, o stebėti savo kintantį suvokimą apie stilių – dar smagiau!

Share on FacebookPin it on PinterestShare on TumblrShare on Twitter

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *