-
Little Dark Age
I hope to arrive to my death late, in love and a little drunk. – Atticus Jeigu skaitote ne pirmą mano įrašą, puikiai žinote, kad ne visada rašau patogiomis ir itin maloniomis temomis, tačiau apie smagius gyvenimo epizodus mes dažniausiai išrėkiame atvirai visiems, o tuos skaudžiuosius – pasiliekame sau ir tarp savų. Mano hobis nėra raustis ir ieškoti pačių jautriausių temų, tiesiog gyvenimas pameta vieną kitą mintį, o „mintyti“ aš labai mėgstu, nes tikiu, jog taip aš užgydau atviras žaizdas – galvodama ir, šiuo atveju, išrašydama. Šįkart viena iš temų, kuria nedrįsta kalbėti absoliučiai visi mano pažįstami ir artimieji, tema, kurią visuomenė kartkartėmis pavalkioja po portalus, socialinę mediją, tačiau retas…
-
VI dalis. Restoranas „Vasaros 5”
the more you try to control what you eat, the more food controls you. Pats geriausias ir efektyviausias vaistas skyriuje buvo MAISTAS. Rašydama tai šyptelėjau, nes vykdama į skyrių penkioms savaitėms gydymo, vienintelis dalykas, kurio bijojau ir buvo maistas. Jau rašiau apie santykį su juo – šiukšlės, kurios puva viduje. Nors nebuvau gurmanė, bet mėgdavau mamos gaminamus patiekalus – košes, sriubas, beprotiškai dievinau sumuštinius, kuriuos iki dabar renkuosi pusryčiams ir negalėčiau įvardinti įdomesnio „patiekalo“ su tiek daug variacijų, tačiau maistui daug dėmesio neskyriau. Nebuvau saldumynų mėgėja, verčiau rinkdavausi bulvių traškučius, sūdytus riešutus, tačiau cukraus trūkumą užpildydavau guminukais ar kondensuotu pienu su braškėmis. Ledai taip pat nebuvo mano numeris vienas patiekalas,…
-
Balansas. Gyvenimo fonas
some people just hear the music, while others feel it. Vienas mano gyvenime svarbiausių (akivaizdu pagal prie „garso takelius” įkeliamus prie kiekvieno įrašo – aut.past.) ir, atrodytų, kiekvienam žmogui „privalomas“, per gyvenimą lydintis dalykas – muzika. Nekalbu apie mokymąsi groti tam tikrais instrumentais, muzikinę klausą, talentą dainuoti ir visus kitus aspektus, kurie ateina iš žmogaus. Kalbu apie muziką, kaip kasdienybės foną. Daugelis mūsų tiek automobilyje, tiek namuose, tiek laisvalaikiu, tiek susitikus su draugais fone girdime muziką. Dažnu atveju, tai yra tiesiog fonas, kurio mes patys nesirenkame (kavinėje girdime jos konceptą palaikančias dainas, automobilio radijas groja tai, kas popurliaru pasaulyje arba atitinka radijo stoties muzikinį stilių, namuose, kuriuose gyvena mažamečiai vaikai,…
-
Martina 2.0
Gyvendami po truputį kiečiamės, tobulėjame ir vystomės, taigi įmanoma, kad tai, kuo tapsite ateityje, neturės nieko bendro su tuo, kuo buvote praeityje. Tomás Navarro, Kintsugi Didžiąją dalį gyvenimo į kažką lygiavausi ar tiesiog turėjau savo idealą, autoritetingą „figūrą“, kuria žavėjausi ir kurios įkvėpta susidėliodavau savo mindset’ą, kartais inspiruodavausi garderobu, o kartais tiesiog norėdavau būti gimusi tuo žmogumi. Turėti savo autoritetą – naudinga ir kartais netgi būtina, kaip pavyzdžiui, bandant sieki tam tikros karjeros, rekomenduojama stebėti, analizuoti, domėtis tais žmonėmis, kurių „pėdomis“ norisi sekti. Puiku turėti „charakterio“ autoritetą – galbūt savo močiutę, kuri buvo labai dosni ir pasiaukojanti, jeigu norite savo charakteriui suteikti daugiau altruizmo, galbūt kaip tik norite būti kiek…
-
V dalis. Stovyklos medicina
Negali pakeisti to, ko nepripažįsti. – Dr. Phillip C. McGraw „Gyvenimo strategija“ Kiekvieną trečiadienį visas skyrius iškart po pietų sugūžėdavo į tą patį kabinetą vienam smagiausių užsiėmimų – filmų peržiūrai. Jų peržiūra užtrukdavo ilgai – iki pat pavakarių. Gydytoja išrinkdavo savaitės filmą ir jį peržiūrėjusios susėsdavome ratu aptarimui. Gerai prisimenu tik du filmus – „Maleną“ su mano mylima Monica Bellucci ir „Adomo obuoliai“, kurį turėjau peržiūrėti dar kartą, praėjus dešimčiai metų, nes siužetą buvau primiršusi. Nors televizorių skyriuje turėjome, dažniausiai žiūrėdavome „Simpsonus“, kokį meksikietišką serialą ar žinias. Kadangi televizoriui metų buvo panašiai, kaip man, įrašų atsukimo funkcijos nebuvo… O filmus vakarais jei ir pradėdavome žiūrėti – migdomieji suveikdavo anksčiau, nei…
-
Balansas. Mėgautis kiekvienu kąsniu
You are what you eat, so don’t be fast, cheap, easy or fake. Jaučiuosi, lyg aprašinėčiau biologinius žmogaus poreikius, tačiau kaip kartą perskaičiau knygoje apie tai, kodėl turėtume nevartoti alkoholio: žmonės laimingiausi yra tada, kai daro tai, kas natūralu žmogaus prigimčiai – miegoti, valgyti, judėti, būti gamtoje ir gyventi taikoje su aplinkiniais. Todėl nenuostabu, jog subalansuota mityba veda prie harmoningo gyvenimo. Bent jau harmoningo savo paties viduje. Kadangi didžioji dalis tinklaraščio tiesiogiai ar netiesiogiai yra apie mitybą, puikiai suprantama, jog ji groja vienu pagrindinių smuikų tiek turint valgymo sutrikimus, tiek sveikstant nuo jų. Būtent dėl to, „užleidau“ mitybai ketvirtą punktelio vietą, nenorėdama dar kartą jos sureikšminti. Visi ir taip žinome,…
-
Carrousel de la Vie
I hope your dreams won’t just stay as dreams. Agust D – Snooze Toks jausmas, kad šie mano gyvenimo metai yra arba paskutiniai, arba pirmieji. Toks jausmas, lyg tam tikrais momentais kažkas miršta, o tam tikrais – gimsta visiškai nauja mano asmenybė. Juokais vadinu tai „gyvenimo karusele“, nes per kelis mėnesius nutiko tiek daug labai skirtingų, bet labai smarkiai gyvenimą paveikiančių dalykų, jog kartais atrodo, kad gyvenu kelis skirtingus vienu metu. Du svarbūs įvykiai šiais metais buvo mano sprendimas, mano kontrolė ir mano atsakomybė. Trečias – nekontroliuojamas „snowball’as“, kuris rėžėsi į mane visu galingumu. Vienas iš mano savarankiškų sprendimų – išeiti iš darbo. Pagaliau pradėti daryti ar bent jau paieškoti kur galėčiau daryti…
-
IV dalis. Laiškas mintims
Kūnas dažniausiai matomas, ne kaip žmogaus vienio su siela dalis, bet kaip kažkoks antikūnis, kaip nuomojamas būstas mintims, kuriame tau nepatogu, nejauku ir nemalonu gyventi. O tam santykiui susigrąžinti ir sustiprinti lankėmės kūno vaizdo grupėje. Nuoširdžiai pasakysiu – nesupratau, kas tai ir kam tai reikalinga. Daugeliui merginų šis užsiėmimas buvo labiausiai trikdantis. Nuo pirmo susitikimo su gydytoja, man buvo liepta įsigyti knygelę ir kaip „pratybas“ mokykloje ją pildyti. Knygelės pavadinimas – „Teigiamo kūno sampratos kūrimo knyga“. Jas turėjome nusipirkti skyriuje. Tai buvo beveik 200 spausdintuvu atspausdintų puslapių, susegtų specialiu segtuvu – priminė mano bakalaurinį darbą. „Pratybų“ turinys susidarė iš aštuonių žingsnių pozityvaus požiūrio į kūną link: savęs pažinimo, fizinės išvaizdos…
-
Balansas. Mankšta koncertų salėje
Consistency is more important than perfection. Aš visad „baltai pavydėjau“ žmonėms, kurie didžiąją gyvenimo dalį užsiėmė sportu. Nesvarbu, tai būtų krepšinis, bėgiojimas, mankšta, profesionalus sportas, „štangų” kilnojimas ar kita aktyvi veikla. Visad maniau, jog tie žmonės itin disciplinuoti, sveikai gyvenantys ir itin save prižiūrintys. Turbūt to pavydėjau labiau, nei išryškintų raumenų ar kūno formų. Itin ištobulintas ar per daug raumeningas kūnas manęs niekada nežavėjo, o va žmonių pasiryžimas eiti į sporto salę, atlikinėti tuos pačius pratimus penkis kartus per savaitę ir sugaišti tiek daug laiko pavargimui – tai man kėlė didžiulį pagarbos jausmą. Tokį „baltą pavydą“ jaučiau iki akimirkos, kai supratau, jog nėra jokių taisyklių, kaip tu mankštiniesi. Nereikia eiti…
-
Shameless
people are ordinary. it’s our love that makes them so special. Sužinojus apie vėžį ir bandant suvokti, kodėl jis manyje atsirado (nors giminėje vėžio atvejų nepasitaikė ir genetiniai kraujo rezultatai nerodė rizikos), viena iš mano sugalvotų priežasčių buvo – bausmė už tai, ką blogo esu padariusi. Kaip ir kiekvienas žmogus, nesu Šventoji ir gyvenime pasitaikė įvairiausių situacijų, kuriomis nesididžiuoju, nors nieko kritiškai tragiško niekam nepadariau. Konkrečiai pagalvojau apie vieną visai neseniai įvykusį „gyvenimo etapą“, dėl kurio „ėdžiau“ save net ir po to, kai jis pasibaigė. Labiausiai dėl to, jog nusižengiau savo vertybėms, įskaudinau žmones, leidausi išnaudojama ir praradau save – tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Ir kai geriau pagalvoju ar garsiai…