PROJECT: skin vs. acne

Dažnai galvojama, jog jeigu žmogus globaliai domisi mada, stiliumi, grožio produktais, rūpinasi savo įvaizdžiu, jis tikrai rūpinasi ir savo „ne dekoratyvine“ išvaizda. Kalbu apie didžiausią žmonių organą – ODĄ. Paneigsiu šį faktą – esu sutikusi ne vieną vizažo meistę, kurios oda tragiška, o dėmesys sutelktas tik į estetinį dailinimą – makiažą. Žinau ne vieną gražų žmogų, kurio veidas – kaip ištrauktas iš mėsmalės, daugybė žinomų ir paprastų žmonių turi odos problemų. Save drąsiai priskiriu prie jų ir prisipažįstu: savo oda rūpinausi mažiausiai iš visų kitų dalykų gyvenime.

Nuo pat paauglystės kovojau su acne. Tą pavadinimą girdėjau tiek kartų, jog man jis ėmė asocijuotis su kokiais nors nekaltais apgamėliais arba kažkokia charakterio savybė. Kai žmonės sako „ji linksma„, tai pakeitus į acne, skambėtų „ji acne„. Mama sakė nesijaudinti, nes po paauglystės acne praeina. „Praėjo jai, praeis į man,“ galvojau. Man 28-eri, man vis dar nepraeina. Aš tik vis geriau sugebu ją maskuoti.

Apsilankius pas dermatologę, ši patvirtino labai aiškų faktą, kad aš nuo acnes nepabėgsiu. Tai ji paūmėja, tai pranyksta. O maniškė dar ir nervinio tipo. Daugiau nervų – daugiau spuogų. O nesinervinti dar neišmokau… Dermatologės nuomone, vienintelis būdas „išgyvendinti“ acne nuo mano veido – kontraceptiniai vaistai. Jų vartoti, deja, negaliu dėl savo ligos istorijos. Kitas variantas – kas pusmetį naudoti „DUAC“ tepaliuką. Su receptu. Tačiau vos nustoju tepti – spuogai vėl vienas po kito dygsta akyse. Niekam, ką valgau, nesu alergiška, jei jau galvojant apie mitybą… O kam esu – to nevartoju.

Buvau praradusi viltį ir maniau, jog kompleksuoti dėl odos teks visą gyvenimą. Negana to, aš savo odos taip nekenčiau, jog drąsiai visus spuogus spausdavau ir draskydavau nagais. Man čia būdavo kaip savotiškas nusiraminimas – jei tik susinervindavau, bėgdavau į vonios kambarį ir krapštydavau netgi spuogelių užuomenas. Ir jau visai dzin buvo, kaip tas veidas atrodys po 10 ar 20 metų…

Bet visai netikėtai, gavau rekomendaciją apie kosmetologę, kuri padėjo susitvarkyti su hormominių vaistų sukelta alergija. Kodėl anksčiau nėjau pas kosmetologę? Pirma – kompleksavau dėl to, kad nesirūpinu savo oda. Man tai atrodė panašu, į nesiprausimą. Bet aš PRAUSIUOSI! Ir naudoju priemones nuo acnes, tiesiog negaliu jos atsikratyti! Antra, Vilniuje rasti tikrai profesionalią, bet neplėšikaujančią kosmetologę, kuri savo klientes „susirinko“ ne Facebook’o „like“ pagalba, o iš lūpų į lūpas – sunkoka, tad pasirinkau rūpestingą, švelnią ir tikrai klienčių oda besirūpinančią kosmetologę, kurią rekomendavo patikimi žmonės. Taigi, grįžau į savo gimtinę Joniškį ir apsilankiau pas kosmetologę Sandrą. Pragulėjau dvi valandas, man atliko rūgštinį veido valymą. Nesveikai graužė, bet po to jaučiausi kaip kūdikio užpakaliukas! Žinoma, po valymo atrodžiau kaip baidyklė, bet pirmą kartą dėl to visiškai nekompleksavau!

Labai noriu pasidalinti savo odos „kelione“ iš acne į acne-free su jumis, tad kas savaitę informuosiu apie savo veido būklę, apie priemones, kurias naudoju, apie pojūčius ir spuogelių kiekį. Labai norėčiau, kad ir jūs pasidalintumėte savo patirtimi gydant veido odą – galbūt esate girdėjusios procedūrų, namų gamybos priemonių ar kitų triukų, kaip kovoti su acne?

Pirmą kartą tinklaraščio istorijoje, įkeliu visiškai neretušuotą, no make-up asmenukę, praėjus kelioms valandoms po procedūros. Jaučiuosi visai neblogai parodydama savo „tikrąjį“ veidą – tokį pamilo mano vaikinas, tokį pamilsiu ir aš!

Share on FacebookPin it on PinterestShare on TumblrShare on Twitter

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *